karailinėti

karailinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. vos eiti, valkiotis: Petras po ligos led karailinė́ja Lzd. Karailinė́ja ir karailinė́ja po laukus kai šuva alkanas Vlk. Vienas ėda, punta, o kitas karailinė́ja alkanas Vlk.